Šiemet tinklaraštyje kaip niekad ‘daug’ marinuotų, vakuotų gėrybių. Daug kabutėse, nes palyginus su kitais blog’ais, tai pas mane vieni juokai. Bet judu į priekį ir štai dar vienas naujas sėkmingai išbandytas receptas – vietnamietiškai marinuotos morkos ir daikono ridikas. Jei turite specialią tarką morkoms ir ridikui smulkinti, tai viską padarysite labai greitai. Jei ne (kaip aš), teks šiek tiek pasidarbuoti peiliu.
Kelis metus vis ruošiausi ką nors pagaminti iš moliūgo. Niekaip nepavyko, bet užtat šiemet tik atsiradus jiems parduotuvėse, bėgau pirkti. Pilna užsidegimo vilkau didžiulį gražuolį morkiniais skruostais namo ir net nesiskundžiau (na gerai, gal šiek tiek 
), kad pasitempiau ranką, nes galvoje jau rezgiau planus ką iš jo gaminsiu. Šią savaitę paskelbsiu septynis savo išbandytų patiekalų receptus iš moliūgo. Pradedu nuo moliūgų tyrės, kuri yra absoliutis gėris kepiniams.
Žmonės sako, kad, kai apsigyveni prie jūros, nueini prie jos daugiausia porą kartų per metus. Netiesa! Mes mylim jūrą. Šiltą ir ramią ar pašėlusią su vėjo keliamomis bangomis. Sėdim paplūdimyje, skaičiuojam žuvėdras ir milžiniškus tanklaivius, stebim praeinančius žmones, žaidžiam ‘varlytę’, gaudom medūzas, bandom įžiūrėti netoliese esančias salas, kramsnojam sausainius arba keksiukus, renkam erškėtuoges, kartais net deginamės (!) ir maudomės. Nesvarbu koks oras, jūra – visada magiška.
Lietuvos maisto tinklaraštininkų žurnalas rudenį pasitiko su dviem naujiemonis: nauju vardu Debesys ir angliška versija. Mano international bičiuliai ploja rankutėmis išvydę žurnalą su vertimu, sako: ‘dabar galėsime ne tik žiūrėti į nuotraukas, bet perskaityti receptus ir ką nors pagaminti’.
Naujajam žurnalo numeriui ruošiau konservuotus česnakus. Jie puikiai tinka prie mėsos patiekalų arba kaip užkandis prie alaus ar vyno. Čiobrelius galite pakeisti rozmarinu ar raudonėliais. Skanaus skaitymo ir gaminimo šį rudenį!
P.S. Šios nuotraukos darytos po darbo maždaug pusė dešimtos vakaro. Prieš pat išvykstant atostogauti į Lietuvą, norėjau spėti bent vieną receptą nufotografuoti. Visa laimė, kad vakaras pasitaikė gana šviesus, plius šiek tiek koregavimo ir visai nieko nuotraukos išėjo.
Kai buvau maža, kiekvieną savaitgalį pilnu žmonių autobusu važiuodavom į kaimą. Nemėgdavom mes su broliu kaimo. Reikėdavo daug dirbti: ravėti daržus, skinti uogas, rinkti obuolius, kasti bulves. Norėdavom viską kuo greičiau padaryti, kad tik galėtumėm bėgti žaisti su draugais. O dabar su nekantrumu laukiu, kol galėsiu nuvažiuoti į kaimą. Pasiilgau tų laikų…
Pamenu, kiek derliaus mes turėdavom! Mama dienom ir naktim plušėdavo raugdama, marinuodama, konservuodama žiemai. Jos didžiuliame sąsiuvinyje niekada nepritrūkdavo receptų ir idėjų.
Sūdytas prieskonių mišinys – vienas iš to magiškojo sąsiuvinio. Atsimenu, kaip skaniai kvepėdavo juo pagardintos sriubos ir troškiniai…